Gydytoja l. Filatova išskiria keletą pagrindinių odos ligų, dėl kurių į jos kabinetą atvyksta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Gydytoja pastebi, kad mūsų poliklinikos ar kitų gydymo įstaigų pacientams net nereikia siuntimo iš vaikų ligų ar šeimos gydytojo, norint patekti į dermatovenerologo konsultaciją. Jie tiesiog gali paskambinti į registratūrą ir užsiregistruoti vizitui.
Viena dažniausių 21-ojo amžiaus problemų yra atopinis dermatitas. Juo dažnai serga ir patys mažiausieji, ir vyresnio amžiaus žmonės. Atopinio dermatito atsiradimą sąlygoja keletas veiksnių – nervinis stresas, mityba, cheminiai priedai maiste, drabužiuose ar aplinkoje. Vaikams iki vienerių metų amžiaus atopinis dermatitas diagnozuojamas pakankamai dažnai, gali atsirasti tiek gali maitinant natūraliu būdu, tiek mišinukais. Šiek tiek vėliau, vaikui perėjus prie įvairesnės mitybos, galima alerginė reakcija į naujus maisto produktus. Taip pat odą gali dirginti sintetiniai, nenatūralaus pluošto drabužiai. Pastebėjus išsausėjusius odos plotus ant vaiko kūno, rekomenduojama kreiptis į vaikų ligų gydytoją arba iškart į dermatologą, nes uždelsus atopinį dermatitą gydyti truks gerokai ilgiau. Gera žinia, jog pasitaiko atvejų, kad kūdikystėje turėjęs atopinį dermatitą vaikas, bėgant metams, ligą tarsi „išauga“.
Pandemijos laikotarpiu kreipiasi pacientai dėl sudirgusios ar išbertos veido odos. I. Filatova akcentuoja, jog tiksliai nustatyti, ar odos sudirgimas atsirado nuo kaukės, ar dėl kitų priežasčių, gali tik patyręs dermatovenerologas. Kartais pacientai teigia, kad veido srities odos sudirgimas atsirado nešiojant kaukę, tačiau gydytoja pataria drastiškai neatsisakyti apsauginės priemonės dėvėjimo, o tiesiog ją pakeisti kitos sudėties audiniu.
Problema, su kuria susiduria žmonės pandeminiu laikotarpiu – tai rankų egzema. Siekdami apsaugoti sveikatą žmonės purškia savo ir vaikų rankas dezinfekciniu skysčiu, kuris dirgina jautrią rankų odą. Dermatovenerologė I. Filatova rekomenduoja tepti rankas drėkinančiu/maitinančiu kremu, turinčiu specialią apsauginę plėvelę ir saugančia odą. Taip pat šaltuoju metu laiku patariama dėvėti pirštines, tuomet neteks kentėti dėl rankų egzemos.
Paaugliai ir net suaugusieji neretai kreipiasi dėl aknės, kuri atsiranda dėl hormoninių pokyčių, nervinio streso, gausaus saldumynų ar taip vadinamo „maisto – šlamšto“ vartojimo. Aknei panaikinti reikalingas kompleksinis gydymas, susidedantis iš sveikos mitybos, streso mažinimo ir, neretai, medikamentinio gydymo.
Visuomenėje taip pat paplitę ir grybelinės ligos, kurios ne tik pakenkia nagams, bet ir gali paveikti žmogaus odą. Sugrįžusieji iš užsienio kurortų pradžioje nesupranta, kodėl ant jų odos atsirado rausvi išsausėję dėmelės. Dažnu atveju tai yra odos grybelis, apie kurį žmonės yra nedaug girdėję ir dažniausiai labai nustemba išgirdę tokią diagnozę. Kaip to išvengti? Po maudynių bendro naudojimo vandens telkiniuose ar baseinuose švariai nusiprausti po tekančiu vandeniu bei dėvėti gumines šlepetes maudymosi viešame duše metu. Neretai pacientams diagnozuojamas ne tik odos, bet ir nagų grybelis. Gydytoja I. Filatova pataria atidžiai laikytis higienos, lankytis tik patikimuose manikiūro ir pedikiūro salonuose. Įtarus, jog užsikrėtėte nagų grybeliu, gydytoja rekomenduoja kreiptis į specialistą ir neužsiimti savigyda.
I.Filatova pasakoja ir apie dar vieną dažnai sutinkamą ligą – žvynelinę. Tai lėtinė uždegiminė liga, kurios atsiradimui ir vystymuisi įtakos turi nuolatinė nervinė įtampa, depresija, genetiniai veiksniai, hormonai, alerginės reakcijos, kepenų ir medžiagų apykaitos sutrikimai, virusiniai, bakteriniai ar net mechaniniai pažeidimai. Didžiąją dalį odos ligų galima kontroliuoti ir išmokti su jomis gyventi, tačiau būtina nedelsti ir laiku kreiptis į specialistą. Gydytoja taip pat konsultuoja venerinių ligų klausimais, apie kurias papasakosime tęsinyje.